- karalėlius
- karalė̃lius sm. (2) 1. SD114 karalaitis. 2. žr. karalius 1: Herodas buvo karalėliumi Galilėjos žemėje DP26. Buvo nekuris karalėlius, kurio sūnus sirgo Ev. Susirgo sūnus kažkokio karalėliaus M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
karalėlius
Look at other dictionaries:
neikti — 2 neikti, sta ( ia), o ( ė) intr., neĩkti 1. alpti, leipti: Neĩkti yra apmirti nuo juoko, nuo verksmo, nuo nuomario J. Kad nuomarys užeina, neiktè užneiksta ir pastirsta J. 2. Žž šalti, stipti: Vaikai, ko jūs neikstat lauke! Auk. Ilgai neikau… … Dictionary of the Lithuanian Language
